Sudedamosios dalys išmaišomos specialių technologijų pagalba, taigi jų pasiskistymas visame kiekyje itin tolygus ir vienodas.

Dėl šios priežasties galime užtikrinti, kad pasieksite geriausius rezultatus gamindami konditerinius kepinius namuose: keksiukus, pyragus, biskvitus, sausainius ar tiesiog purius pusryčių blynus.

Pasaulinės košės dienos projektą Lietuvoje palaiko Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ministerijos. Šiuo projektu siekiame supažindinti mokinius su sveikos mitybos principais, paskatinti sąmoningai rinktis maistingus pusryčius ir užkandžius, parodant, kad košė skanus, sveikas ir madingas maistas, kurį renkasi sportininkai, aktoriai ir daugybė įžymių žmonių.

Norime sveikais pusryčiais ir smagia mankšta pasitikti ne tik spalio 9-osios rytą, tačiau skatinti, kad tai taptų gražia tradicija kiekvieną metų rytą.

Kviečiame ir Jus prisidėti prie šio projekto ir Pasaulinės košės dienos rytą pradėti su koše, taip kartu su visomis mokyklomis, mokytojais rodant pavyzdį Lietuvos vaikams.

Daugiau informacijos apie projektą www.kosesdiena.lt

Tai nauji „Malsena“ produktai, kurių kūrimui ir gamybai buvo skiriamas ypatingas dėmesys: nuo žaliavai tinkamų sėklų parinkimo iki jų perdirbimo. Tikime, kad atsakingas požiūris į maisto gamybą yra viena iš priežaščių, dėl kurios, „Malsena“ greitai paruošiama avižinių dribsnių košė su avietėmis ir gervuogėmis puodelyje, maisto pramonės kategorijoje gavo aukso medalį. Šį produktą puikiai įvertino ne tik organizatoriai, tačiau ir parodos lankytojai, turėję galimybę paragauti ne tik šios, tačiau ir visų kitų „Malsena“ asortimente esančių košių.
Džiaugiamės, kad lankytojai noriai mėgavosi mūsų naujais produktais, tėveliai „Dribsnių energija“ košeles drąsiai davė savo mažosioms atžaloms, taip patvirtindami, kad pasitiki mūsų produktais ir nori, kad jų atžalos maitintųsi sveikai ir kokybiškai, na o patys mažiausieji smagiai leido laiką su nuo košių pakelių atgijusiais personažais Dribsiumi ir Dribse.

Pa­kan­ka­mai vai­sių val­go tik kas ket­vir­tas lietuvis

Lie­tu­viai nie­kaip ne­įp­ran­ta var­to­ti rei­kia­mo kie­kio švie­žių vai­sių, dar­žo­vių ir grū­di­nių pro­duk­tų.

Vai­sių ir dar­žo­vių, pa­gal spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jas, rei­kė­tų var­to­ti dau­giau­sia – net ke­lis kar­tus per die­ną. Tuo tar­pu Lie­tu­vo­je, fak­ti­nio mi­ty­bos ty­ri­mo duo­me­ni­mis, bent kar­tą kas­dien švie­žių dar­žo­vių val­go 44 proc. gy­ven­to­jų. Kas an­tras lie­tu­vis pri­si­pa­žįs­ta švie­žias dar­žo­ves val­gan­tis ne kiek­vie­ną die­ną. Kai vai­sių ir dar­žo­vių par­os nor­ma – 400-600 g!

Ty­ri­mas ro­do, kad taip pat ne­re­gu­lia­riai ir per re­tai var­to­ja­me grū­di­nių pro­duk­tų. Jų taip pat rei­kė­tų gauti ke­lis kar­tus per die­ną. Tuo tar­pu kas­dien var­to­jan­tys grū­di­nių pro­duk­tų sa­kė tik 47 proc. lie­tu­vių, dar apie 12 proc. pa­sa­kė, kad var­to­ja jų ke­lis kar­tus per die­ną.

Daugiau: lzinios.lt

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) penktus metus iš eilės rengiamame konkurse „Populiariausia prekė“ perkamiausiais miltais Lietuvoje pripažinti –„Malsena“ aukščiausios rūšies kvietiniai miltai. Dėkojame Jums, kad renkatės mūsų produktus!!! Tik Jūsų dėka šie jau daugiau nei 20 metų rinkoje lyderiaujantys miltai, 5 kartą tampa ir populiariausia preke Lietuvoje!

Sveikesnis pasirinkimas lengviau!

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Tai būtina, nes Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų. Nesubalansuota mityba išvardytomis medžiagomis skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-jo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta 3/4 visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Jo naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.

Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Prisijungti prie šio ženklo rengiasi ir kitos šalys. Skandinavijoje sergamumas minėtomis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų šiuo simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau kaip 20 metų. Lietuvoje tokių produktų, kurie „pralįstų“ pro „Rakto skylutės“ simboliu ženklintiniems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu beveik nėra.

Malsena produktai,  ženklinami  rakto skylutės simboliu:
Viso grūdo ruginiai miltai
Viso grūdo kvietiniai miltai
Viso grūdo Spelta kvietiniai miltai

Spelta miltų mišinys Blynams su gemalais
Spelta miltų mišinys Blyneliams
Spelta miltų mišinys Picai

Rugių sėlenos
Kviečių sėlenos

Skaldyti grūdai

Viso grūdo avižiniai miltai
Greito paruošimo avižiniai dribsniai
4 grūdų dribsniai
8 grūdų dribsniai

Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Šv. Agotos dieną ragaukite ir vaišinkite artimuosius savo pačių iškepta namine duonele! Visą informaciją kaip išsikepti tradicinę lietuvišką duonelę namuose rasite mūsų tinklapyje, taip pat, galite atvykti pas mus ir duonos kepimo kursuose sužinoti, pamatyti ir patirti visą duonelės kelionę nuo mažyčio grūdelio iki gardžios duonos riekelės.

Viso grūdo kvietiniuose miltuose yra daug skaidulinių medžiagų, net 15,4 g/100 g., o viso grūdo spelta kviečių miltuose – 11,5 g/100 g. Skaidulinės medžiagos palengvina maisto judėjimą virškinimo traktu, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, sumažina cholesterolio koncentraciją ir gliukozės kiekį kraujyje po valgio (daugiau). Dėl specifinio visagrūdžių miltų skonio, spalvos bei kepiniams suteikiamos tekstūros dauguma neįsivaizduojame, kad įprastus baltų kvietinių miltų kepinius galime kepti su viso grūdo dalių miltais. Tad tobulinkite savo pamėgtus receptus, juose pakeisdami dali baltų miltų – viso grūdo kvietiniais ar viso grūdo spelta miltais. Siūlome išbandyti kelis receptus:

Duonos lazdelės su viso grūdo kvietiniais miltais ir alyvuogėmis

Pyragas su cinamonu ir viso grūdo kvietiniais miltais

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pateikiamas toks skaidulinių medžiagų apibrėžimas: Skaidulinė medžiaga – angliavandenių polimerai su trimis ar daugiau monomero grandžių, kurių žmogaus plonoji žarna nevirškina ir neįsisavina, ir kurie priskiriami šioms kategorijoms:

— valgomiems angliavandenių polimerams, kurie vartojant natūraliai susidaro maiste,
— valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais,
— valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.

Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Kokiame maiste yra skaidulinių medžiagų?
Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos – daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“), pupelės, avižos. Skaidulinių medžiagų yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse (morkose, kopūstuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose. Gausu skaidulinių medžiagų kviečių, avižų bei miežių sėlenose.

Deja, ne visada žinome apie skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose, kuriuos įsigyjame parduotuvėse – tai gali būti paženklinta etiketėje, tačiau nėra privaloma.

Užrašu „skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį, gali būti ženklinami tik tokie maisto produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų). O tie produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų), gali būti ženklinami užrašu „daug skaidulinių medžiagų“, ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį.

Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų (2007 m. – 17,9 g), valgo nepakankamai tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal gaunamų su maistu reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.

Skaidulinių medžiagų rūšys

Anksčiau skaidulinės medžiagos buvo skirstomos į tirpias ir netirpias, taip nurodant jų tirpumą vandenyje (pvz., tirpioms skaiduloms buvo priskiriami pektinai, o netirpioms – celiuliozė). Skaidulinės medžiagos gali būti skirstomos ir pagal jų cheminę sudėtį bei fiziologinį veikimą žmogaus organizme.

Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Authority) dietinių produktų grupės ekspertai skaidulines medžiagas suskirstė į šias grupes:

• Nekrakmolingi polisacharidai – celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai, hidrokoloidai (pvz., β-gliukanai);

• Atsparūs oligosacharidai – frukto-oligosacharidai, galakto-oligosacharidai, kiti atsparūs oligosacharidai;

• Atsparūs krakmolai – chemiškai arba fiziškai apdoroti krakmolai;

• Ligninas.

Skaidulinių medžiagų poveikio sveikatai mokslinių tyrimų apžvalga

• Yra keletas mokslinių tyrimų įrodančių, jog skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina krūties vėžio išsivystymo tikimybę moterims pomenopauziniame laikotarpyje.

• Mokslinės studijos rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir koronarinės širdies ligos (vainikinių širdies arterijų ligos) išsivystymo. Intervenciniai tyrimai parodė, kad padidinus skaidulinių medžiagų suvartojimą, sumažinama koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios skaidulinės medžiagos.

• Kai kurie tyrimai rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir antro tipo cukrinio diabeto. Manoma, kad skaidulinės medžiagos sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino lygį.

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti. Tyrimais įrodyta, kad didesnio skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, suvartojimas padedama numesti svorio. Daug skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant maistą, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Pasirinkus daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą, ilgiau užtrunka tokio maisto virškinimas. Be to, daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų, nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Maistinės skaidulos sudaro didžiąją išmatų dalį, suriša tulžies rūgštis, kurios veikiant bakterijoms vėl išlaisvinamos storojoje žarnoje ir čia stimuliuoja motoriką ir sekreciją.

• 2008 m. kolorektalinis vėžys buvo trečias dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina kolorektalinio vėžio išsivystymo tikimybę. Maistas, turintis pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį, greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją (vešėjimą), susidarymą ir taip apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

• Tačiau per didelis maistinių skaidulų vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį Jūsų sveikatai. Neabsorbuojami angliavandeniai pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu didindami žarnyne esančių bakterijų kiekį ir sukeldami osmosinį efektą bei prisijungdami vandenį prie nesuvirškintų skaidulų. Kai skaidulinių medžiagų suvartojama daug (75-80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas. Kartais diskomfortą jaučia žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir suvartojantys didelį kiekį skaidulinių medžiagų. Per didelis suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis taip pat gali sutrikdyti kai kurių mineralinių medžiagų, pvz., geležies, kalcio, magnio ir cinko įsisavinimą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pataria, kaip maitintis norint su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį:

• Pradėkite dieną nuo daug skaidulinių medžiagų turinčių pusryčių. Pusryčiaujant rekomenduojama gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. Neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galite įdėti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Pagardinkite savo pusryčius vaisiais ir uogomis.

• Valgydami priešpiečius turėtumėte gauti apie 9 g skaidulų. Tai įgyvendinsite priešpiečiams pasirinkę salotas, keletą vaisių ar javainius.

• Jei jūsų pietų lėkštėje pusę maisto kiekio sudarys daržovės, tai nesunkiai gausite ir likusius 11 g reikalingų skaidulinių medžiagų.

• Savo mitybos racioną praturtinsite skaidulinėmis medžiagomis vakarienei ir užkandžiams pasirinkdami vaisius, daržoves ar sumuštinį su visų grūdo dalių duona.

Šaltinis: Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (http://www.nmvrvi.lt)