Kas nutinka, kai sumiksuoji sausainį ir braunį? O kruasaną ir keksiuką? Atskleisime paslaptį – išgaunami tokie skoniai, kurių dar nesate ragavę!

LIVE transliacijos metu įgalinsime visas iki šiol surinktas kepimo akademijos žinias ir jas išradingai maišysime tarpusavyje.

Cruffins, bagnuts, townies, duffins, cretzels, chonuts – ne, tai ne burtažodžiai, tai netikėti ir įdomūs kepiniai!

Kovo 27 d., šeštadienį, 11 val., kviečiame jungtis prie virtualios LIVE transliacijos ir mokytis gardžiausių velykinių (ir ne tik!) kepimo subtilybių kartu su „Malsenos“ kepimo akademijos ambasadore Sonata Šalkauskaite.

Nuoroda į LIVE transliaciją čia.

„Pernai miltų ir miltinių mišinių pardavimai augo, o su jais – ir naujų kepėjų gretos. Kepimas tapo savotiška savirealizacijos forma ar pramoga, kai kur net įvardijama „eatertainment“ terminu. Tačiau ir šiemet situacijai nesikeičia: pati sulaukiu vis daugiau užklausų ir patarimų prašymų iš pradedančiųjų kepėjų – panašu, kad kepimo įgūdžiai liks su mumis ilgam“, – tikina mūsų Kepimo akademijos ekspertė Sonata Šalkauskaitė.

Mieliniai kepiniai – 2021 herojus

Per pirmąją pandemijos bangą mielės tapo deficitu – jos buvo tiesiog iššluotos iš parduotuvių lentynų. Panašu, kad tai buvo tik pradžia – minkštų, sodrių ir purių kepinių bumas tęsiasi ir šiemet. Tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio kulinarai, „Instagram“ žvaigždės, didžiosios ir nišinės kepyklėlės – visi nori išbandyti cinamoninius suktinukus, babkas ir kitus minkštus bei purius kepinius.

„Manau, kad artimiausiu metu ypač populiarės etniniai mieliniai kepiniai kaip žydiškoji challal arba slaviškoji babka. Challah – tai „pinta“ duona, praturtinta kiaušiniais ir alyvuogių aliejumi, todėl kepinys yra drėgnas, minkštas ir tirpsta burnoje. Populiarumo susilauks ir babkos – šokolado ar cinamono „sukūriais“ pagardintos mielinės pynės. Pastebiu, kad šių kepinių jau dabar daugėja lietuviškuose socialiniuose tinkluose“, – teigia Sonata.

Kita aktuali tendencija – kepinių hibridai: cruffins, bagnuts, townies, duffins – skamba egzotiškai? Amerikoje dar 2013 prasidėjusi tendencija pagaliau atkeliavo ir į Lietuvą: madingiausios kepyklos jau siūlo savo „cruffin“ (kruasano ir keksiuko hibrido) versijas, o kepėjai atranda šį receptą ir namuose. Anot Sonatos, šie kepiniai primena garsiąsias cinamono bandeles, todėl gali tapti nauju šių metų kepimo bumu.

Nauja duonos kepėjų era – paprasčiau ir maistingiau

Duonos kepimas – neabejotinai aktualiausia praėjusių metų kepimo tendencija – šiemet bus kitokia. Tikėtina, kad kepėjai ieškos greitesnių galimybių mėgautis šviežiai kepta duona namuose.

„Pastebima, kad pastaruoju metu itin auga miltinių mišinių duonai populiarumas. Duoną kepti nori ir tie, kurie neturi įgūdžių ar daug kantrybės. Vakarų pasaulyje miltinių mišinių rastume kone kiekvienuose namuose, tai visiškai įprastas kasdienis produktas, o štai Lietuvoje jie gerokai išpopuliarėjo tik dėl pandemijos. Panašu, kad jų populiarumas tik augs“, – teigia ekspertė.

Duonos kepimas namuose auga ir dėl to, kad vartotojai nori suteikti daugiau maistingumo savo kasdien vartojamiems produktams.

Šiemet kepiniuose ims dominuoti tokie skoniai kaip imbieras, ciberžolė, medus, citrusiniai vaisiai. Jie pasižymi sveikatai palankiomis savybėmis, todėl bus naudojami tiek saldžių kepinių, tiek ir duonos kepimo procese. Be to, tai ir natūralūs dažikliai, kurie ne tik suteikia išraiškingą skonį, bet ir patrauklią bei „instagramišką“ išvaizdą.

Pagrindinis skonio herojus – sūdyta karamelė

Šiemet kepėjai išbandys ne tik tokius tradicinius prieskonius kaip cinamonas, vanilė ar šokoladas. Sūrių ir saldžių skonių derinys – tai viena aktualiausių šių metų skonio tendencijų.

„Saldaus ir sūraus skonio kombinacija yra konditerijos šefų slaptas ginklas: žiupsnelis druskos visada pakelia saldžius patiekalus į kitą lygmenį. Neveltui daugelis prekinių ženklų į saldžius desertus deda krekerių, sūrių riestainiukų, jūros druskos ar sūdytų riešutų. Šiemet tokių eksperimentų matysime ir savo namų virtuvėse“, – teigia konditerė.

Karameliškumui ir gilesniam skoniui išgauti naudosime dar vieną elementą, kurį skonio prognozuotojai įvardija kaip svarbią 2021 m. tendenciją – degintą sviestą.

„Nenuostabu, kad prancūzai degintą sviestą vadina beurre noisette arba lazdyno riešutų sviestu, nes kaip tik taip ir kvepės jūsų virtuvė, kai jį gaminsite”, – teigia S. Šalkauskaitė.

Išbandykite receptus

1. Sūrios karamelės sausainiai su degintu sviestu
2. Krufinai (angl. cruffins)
3. Duona su ciberžole

Jeigu ieškote organizmą stiprinančio, vitaminų, antioksidantų ir skaidulų suteikiančio, nuo ligų saugančio ir lokaliai auginamo pusryčių superherojaus, jums daugiau ieškoti nebereikės –  rinkitės „Malsenos“ avižų produktus.

Daugiau apie superherojas „Malsenos“ avižas, jų supergalias ir kelionę nuo sėklos iki galutinio produkto skaitykite specialiai tam sukurtame puslapyje.

Šįkart formatas bus kiek kitoks – gruodžio 16 d. 15 val. susitiksime tiesioginėje transliacijoje, kurioje kartu su tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ ir receptų knygų autore Renata Ničajiene mokysimės kepti gerai pažįstamus kepinius šventiniam stalui. O geriausiai pažįstami ir labiausiai tradicijomis kvepiantys kepiniai yra tie, kuriais, tikėtina, dar vaikystėje mus džiugindavo mamos ir močiutės. Taigi trečioji kepimo akademija – apie tikrumą ir lietuviškumą ant Kalėdų stalo.

Tiesioginę transliaciją galėsite stebėti čia.

Sekite „Kepimo akademijos” naujienas specialiame akademijos puslapyje.

Subtilų pakuočių dizaino raštą įkvėpė itališkos keramikos ornamentai, primenantys namų jaukumą, kokybę ir tradicijas. Specialus ženklinimas padeda identifikuoti esminius kokybiškos pastos bruožus – pagaminti iš kietagrūdžių kviečių, naudojant bronzines formos.

Daugiau informacijos.

Lapkričio 6-ąją Lietuvoje minime pyragų dieną, todėl kviečiame iššifruoti visas slapčiausias tobulų pyragų paslaptis ir išspręsti sunkiausius rebusus antrojoje kepimo akademijoje!

Daugiau informacijos skaitykite čia.

Istorinės Lietuvos virtuvės šefas Tomas Rimydis tikina, kad turime turtingą kulinarinį paveldą – dar XVI amžiuje Bonos Sforzos dėka lietuviai ragavo itališkąją lazaniją.  Šiandien Lietuvos istorinė virtuvė išgyvena tikrą renesansą – anot T. Rimydžio, ieškoti savo gastronominių šaknų darosi populiaru. Ypač, kai galima atrasti ir netikėtų faktų: lietuviai su gilias gastronomijos tradicijas puoselėjančia Italija turi kur kas daugiau bendro, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„XIV-XV amžių sandūroje Europoje makaronai jau buvo žinomi, o jų receptų gausa išsiskiria žymaus italų virėjo Meistro Martino gastronominė knyga „Apie virtuvės meną“. Tačiau įdomiausia tai, kad Martinas virėju dirbo ir Bonos Sforzos giminaičių dvare. Tad manoma, kad pirmieji makaronai Lietuvoje atkeliavo būtent iš Bonos Sforzos, Lietuvos-Lenkijos kunigaikštienės. Labiausiai su tuo laikotarpiu siejama lazanija, kuri anuomet buvo valgoma Lietuvos didikų dvaruose. Vėliau panašios lietuvių kulinarinės interpretacijos atsirado lazankų ar skrylių pavadinimais. Tad galime sakyti, kad lietuviai lazaniją valgė ne ką vėliau, negu patys italai“, – tikino Lietuvos istorinės virtuvės šefas.

Todėl kartu su šefu Tomu Rimydžiu leidomės į kulinarinę istorinę kelionę, kurios centre – pirmoji lietuviška kietagrūdė pasta. Degustacijose pristatyti net trys lietuviškų kietagrūdžių makaronų patiekalai, įkvėpti istorinių ingredientų ir legendų.

Išlaikyti lietuviškumą sparčiai globalėjančiame pasaulyje nėra lengva, tačiau tai svarbi „Malsenos“ prekės ženklo dalis, kuri tarsi užkoduota mūsų DNR. Didžiuojamės, kad mūsų gamybos grandinė didžiąja dalimi yra lietuviška, o mūsų gaminiai eilę metų išlaiko lyderio pozicijas Lietuvos vartotojų akyse. Todėl šis apdovanojimas – tai didžiulis įvertinimas ir paskatinimas dar labiau stiprinti ir puoselėti lietuviškumo vertybes savo versle.

Daugiau skaitykite „Verslo žinių” straipsnyje.

„Gegužės mėnuo buvo tikrai šaltas, augalai vystėsi sunkiai. Kviečiai ir avižos praktiškai vegetavo, o štai rugiai yra atsparesni šalčiui, jie nesustojo augti, todėl šiemet startuoja pirmi. Pastarieji keleri metai buvo labai sausi – tokiomis sąlygomis avižos subręsdavo pirmos iš maistinių kultūrų. Šiemet situacija priešinga, todėl sugrįžome į lietuviams įprastą javapjūtę, kuomet rugiai subręsta pirmieji. Jų derlius bus gausesnis, nei praėjusių kelerių metų. Galbūt rekordų nemušime, tačiau pirmaisiais rezultatais ūkininkai džiaugiasi jau dabar“, – „Malsenos“ agronomė Indrė Didžklapytė.

Specialistė tikina, kad šiemet prognozuojama pozityvesnė ne tik rugių, bet ir kitų kviečių derliaus situacija. Prieš tris metus buvo labai šlapia, ūkininkai klimpo laukuose, o paskutiniai dveji metai buvo labai sausi. Tokių iššūkių šiemet išvengta, tad žalos pasėliams padaryta kur kas mažiau.

„Šiemet visi tikėjomės sausrų ir bijojome, kad gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. Tuomet pradėjo lyti ir laukai buvo reguliariai palaistomi, tad sausros išvengėme. Patį optimistiškiausią scenarijų pakoregavo didelės audros, dėl kurių išgulė dalis laukų. Tai turės įtakos galutinei grūdų kokybei, tačiau labai derliaus nesumažins“, – teigia specialistė.

Išsamesnė informacija apie grūdų supirkimą

Tel. 8 (612) 91111 , e-mail: grudai@malsena.lt