Šaltibarščių festivalio proga Berta Garuckė, tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė, ryžosi kulinariniam eksperimentui, kuris tikrai nepaliks abejingų – ji pagamino šaltibarščių blynus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netikėta ar net keista, tačiau rezultatas – stulbinantis: ryškūs, rožiniai, purūs ir gaivūs blynai, kurių skonis ir išvaizda nustebins net didžiausius šaltibarščių tradicijų šalininkus.
Šie blynai gaminami iš švelnaus kefyro, tarkuotų virtų burokėlių bei krapų, o jų pagrindui naudojami „Malsenos“ kvietiniai miltai – būtent jie užtikrina nepriekaištingą tekstūrą ir purumą. Belieka blynus patiekti su virtais kiaušiniais ir šaukštu grietinės bei atrasti šaltibarščių skonį iš naujo.
„Šaltibarščių blynų idėja man labai patiko – tai tikras skonio ir spalvų derinys, kuris maloniai nustebino. Paragavusi supratau, kad kepsiu juos tikrai ne kartą – jie ne tik skanūs, bet ir originalūs, itin lengvai pagaminami, maistingi ir sotūs. Tai puikus būdas įprastą vasarišką patiekalą pateikti naujai ir įdomiai“, – teigia tinklaraštininkė.
Šaltibarščiai – ne šiaip sriuba, o platus skonio laukas, kuriame galima drąsiai kurti, žaisti ir atrasti netikėtus derinius, sako pašnekovė. Tai vienas universaliausių ir įdomiausių lietuviškos virtuvės patiekalų, o šaltibarščių blynai – puikus to įrodymas.
Nors mėgsta eksperimentuoti, kalbant apie pačius šaltibarščius B. Garuckė vis dėlto pripažįsta – labiausiai vertina klasikinius.
„Aš labai mėgstu paragauti įvairias šaltibarščių improvizacijas, bet mano širdis vis tiek priklauso klasikiniam variantui. Kefyras, virti burokėliai, švieži agurkai, krapai, svogūnai, kietai virti kiaušiniai ir dar šalia patiekiamos traškios keptos bulvytės – paprasta, bet tobula“, – sako B. Garuckė.
Pašnekovė pasakoja, kad šaltibarščiai – tikra jų šeimos tradicija, nuo pat vaikystės kvepianti vasara, močiutės kiemu ir mamos virtuve. Močiutė esą visuomet pati virdavo burokėlius, tarkuodavo juos rankomis ir dėdavo tiek, kad šaltibarščiai būtų ryškiai rožiniai. Vėliau šią tradiciją perėmė tinklaraštininkės mama, o dabar šį skonio paveldą tęsia ji pati, gamindama šaltibarščius savo šeimai ir kiekviename šaukšte atrasdama prisiminimus.
- Garuckė tvirtina, kad yra ragavusi ne vieną šaltibarščių variaciją – kiekviena jų išsiskyrė savitu skoniu ir netikėtomis detalėmis.
„Pačiai neteko gaminti, tačiau teko ragauti jau pagamintą veganišką šaltibarščių variantą – skonis tikrai gaivus ir vasariškas. Mano močiutė taip pat dažnai gamindavo šaltibarščius su rūgštynėmis ir jie išties labai skanūs – skonis gaivesnis, šiek tiek rūgštesnis nei klasikinių šaltibarščių. Retkarčiais močiutė mėgdavo įprastus klasikinius šaltibarščius paskaninti pjaustytais ridikėliais – mums tikrai patikdavo“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Pašnekovė sako, kad ne mažiau nei patys šaltibarščiai šiame patiekale svarbios ir bulvės – dažniausiai ji renkasi ne virtas, o orkaitėje keptas bulves: traškias išorėje, minkštas viduje, pagardintas šlakeliu aliejaus, petražolėmis ir česnakais, kurie puikiai papildo visą skonių paletę.
„Bulves su plona odele supjaustau skiltelėmis, apšlakstau alyvuogių aliejumi, įmaišau smulkiai tarkuoto česnako, druskos, kartais šiek tiek rūkytos paprikos dėl aromato ir kepu iki 200–220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 – 40 minučių, kol gražiai apskrunda. Iškepusias pagardinu šviežiomis petražolėmis. Traškios, kvapnios, ką tik iš orkaitės ištrauktos bulvės yra tobulas kontrastas šaltibarščiams“, – sako ji.
Ji taip pat siūlo paeksperimentuoti su kitais ingredientais: vietoje įprasto kietai virto kiaušinio galima rinktis minkštai virtą arba keptą ant sviesto su traškiu krašteliu, o estetiškam įspūdžiui sustiprinti šaltibarščius verta patiekti skaidriame dubenėlyje ar dailioje lėkštėje, šalia pridėjus nedidelę bulvių porciją, šaukštelį grietinės ir krapų ryšulėlį – beveik kaip restorane.
Tinklaraštininkė pasidalijo ir detaliu originaliųjų šaltibarščių blynų receptu, kurio pagrindui tradiciškai pasirinko „Malsenos“ kvietinius miltus, užtikrinančius purią ir lengvą tekstūrą.
Receptas čia.
