Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti žodį „spelta“. Susidomėjimas šia ypatinga kviečių rūšimi labai padidėjo lietuviams prisiminus duonos namuose kepimo tradicijas. Spelta kviečių miltus ypač akcentavo prancūzų duonos kepimo mokyklos virtuozai. Mūsų mokomojoje kepyklėlėje pagal pasaulyje pripažinto duonos kepimo meistro Richard Bertinet pamokose išbandytas receptūras iškepėme duoneles. Duona su spelta miltais pasižymi nepaprastu skoniu bei aromatu, kuris pakerėjo visus mūsų darbuotojus bei įmonės svečius. Tik dabar kai patys nuo A iki Z patikrinome ir išbandėme spelta, galime drąsiai patvirtinti, tai tikrai ypatingas kvietys.  Jau galite įsigyti šios veislės kviečių miltų bei rasti duonelės su spelta miltais rekomendacijas.

Spelta (lot. Triticum spelta) kviečiai vieni seniausių grūdinių augalų. Archeologų duomenimis šie kviečiai buvo žinomi dar akmens amžiuje. Romos laikais spelta kviečiai Europoje buvo paplitę net iki pietų Švedijos. Nemaži plotai buvo auginami pietų Anglijoje ir Lenkijoje, taip pat Šiaurinėje Ispanijoje. Nepaisant to, spelta kviečių auginimo centru pasiliko pietinė Vokietijos dalis ir Šveicarija, kur jie buvo pagrindiniai šių kraštų augalai. Bėgant metams spelta kviečius ėmė išstumti derlingesni paprastieji kviečiai, nes buvo sukurtos žymiai derlingesnės paprastųjų kviečių veislės.
Spelta kviečiams priskiriamos ypatingos savybės reikšmingos žmonių mityboje: labai aukštas mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis, didesnis baltymų kiekis lyginant su paprastaisiais kviečiais. Todėl daugelyje Europos šalių jie vyrauja specialių kepinių gamyboje. Šiandien pasaulyje vėl didėja susidomėjimas spelta kviečiais.
Spelta miltai turi savitą originalų pikantišką riešutų skonį. Grūduose yra daug magnio, kalio, geležies, cinko, mangano ir daug B grupės vitaminų. Spelta savyje turi beveik visus reikalingus vitaminus ir maistingas medžiagas, kurių reikia pilnavertei subalansuotai žmogaus mitybai. Vitaminai yra ne tik grūdo apvalkale, bet ir visuose grūdo sluoksniuose. Tai reiškia, kad visos maistingos medžiagos išlieka net smulkaus malimo miltuose.
Spelta labai tinka dietinei mitybai arba kaip papildas sergantiems, greitam jėgų atgavimui. Glitimo netgi daugiau kaip paprastuose kviečiuose. Tačiau jo struktūra visiškai kitokia, todėl ir poveikis žmogaus organizmui kitoks.
Spelta grūdus dengiantys žvynai puikiai juos saugo nuo ligų, kenkėjų ir drėgmės praradimo. Dar niekam nepavyko genetiškai modifikuoti šios ypatingos kultūros. Spelta nepakelia mineralinių trąšų ir tai neleidžia jų auginti dideliuose plotuose dirbant šiuolaikiniais metodais. Beje, po Černobylio katastrofos, Spelta buvo vienintelė kultūra nepaveikta radiacijos. Iš jų, kaip ir iš įprastų kviečių, gaminami įvairūs duonos gaminiai.
Iš spelta kviečių gali būti gaminami dietiniai maisto produktai ligoniams, vaikų bei senelių namams. Mitybos specialistai teigia, kad ateityje paklausa augs ekologiniams ir dietiniams produktams, nes vis daugiau žmonių jautrūs paprastųjų kviečių glitimui. Kepant duonos produktus iš miltų su spelta kviečių priemaiša gaminiai įgauna ypatingą skonį bei ilgiau nepraranda šviežumo, galima ilgiau gaminius naudoti.
Spelta kviečių grūdų cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Jų grūduose randama 61 % angliavandenių 16-17  baltymų, 2  riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, geresnis glitimas, o grūdų chemine sudėtimi jie artimi kietiesiems kviečiams. Esant tokiam baltymų kiekiui, spelta kviečiai gali būti naudojami makaronų gamyboje.
Skirtingai nuo kitų kviečių rūšių spelta kviečių grūdas padengtas žvynais. Jie sudaro vidutiniškai apie 30-40  grūdų derliaus. Žiedžvyniai apsaugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų, tačiau kuliant jie visiškai neatsiskiria. Tai yra neigiama spelta kviečių savybė, nes reikalinga papildoma įranga ir darbo sąnaudos žvynų atskyrimui. Perdirbėjai tokius įrenginius turi ir nesunkiai žiedžvynus atskiria nuo sėklų.

Parengta pagal prof. Algirdo Sliesaravičiaus, doc. Evaldo Klimo bei dr. Stanislavos Maikštėnienės mokslinius darbus.